klekčioti

klekčióti, -iója, -iójo intr. Als, Slnt 1. klepsėti, klepčioti: Klekt paklekt klekčioja [einant atšokęs padas] Erž. Kuomet tekinių stebulės išdilusios, išklerusios, tai vežimas klekčioja Erž. | prk.: Taip pailsau beeidamas, kad širdis mano klekčió[ja] J. 2. žagsėti: Kūdikis, iš vystyklų išleistas, tuo klekčió[ja] (žegčio[ja]) J. Musėk kas nors mini, kad taip klekčióju Žgč. Sako, jeigu žmogus klekčio[ja], reik jį išgąsdinti, tai nustos NmŽ.